BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

baltu dievai

Austėja - bičių deivė, siejama su Babilu, kartais minima kartu su Žemyna, teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi, šeimos gausintoja, ištekančių moterų globėja

Aušlavis - paliegėlių, ligonių Dievaitis, įgaunantis Žalčio pavidalą

Aušrinė - aušros deivė, gražuolė, marių pana. Jos gyvuliai - karvė, kumelė. Auksaplaukė pana, gyvenanti saloje. Aušrinė - aštuonių spindulių žvaigždutė, latvių Auseklis. Rytų Lietuvoje šia žvaigžde puošiami nuometai ir tai, kas susiję su vestuvėmis. Aušros žvaigždės, t.y. Veneros, deivė

Auštrinis (Auštra) - lietuvių tautosakoje šiaurryčių vėjas, budintis prie rojaus vartų ir šviečiantis kelią einantiems į rojų. Švietimo f-ja gretintų jį su Aušrine; galimas jos pusbrolis

Babilas, Bubilas - medaus ir bičių dievas

Bangpūtys - lietuvių jūros, audros bei vėjo jūroje dievas, ypač svarbus žvejams, bangų ir vėjų dievas

Baubis - lietuvių galvijų dievas, globojo galvijus

Bentis - bendros kelionės dievas, padedantis du ar kelis drauge išsivilioti į kelionę

Beržulis, Biržulis - beržų, beržų lapijos bei sulos dievybė

Blizgulis - sniego dievas

Brėkšta - sutemų deivė, globoja nakties metą, nuo Saulės laidos iki patekėjimo, sapnų dievybė

Butė - išminties Deivė

Didis Lado, Lada - pavasarį nuo pirmo sekmadienio po Velykų gegužės 25 d. iki birželio 25 d. skiriama jai. Didžioji Deivė. Paskutinę pagarbos dieną būdavo Rasos šventė.

Dievas Senelis - žmonių mokytojas ir jų dorovės tikrintojas bei sergėtojas. Dievas magas, keičiantis pavidalą, dažniausiai pasirodantis keliaujančiu seneliu elgeta.

Dievas - dangaus šviesos, taikos ir draugystės Dievas. Jaunas ir gražus. Augalijos augimo skatintojas, susijęs su Saulės metų laikais. Jo gyvuliai: elnias, žirgas, jautis, maži paukšteliai. Augalai: beržas ir kiti lapuočiai, rugiai. Ginklai: durklas, kardas. Žirgas yra pagrindinis Dievo palydovas. Žirgas yra laikas ir energija.

Dievas - lietuvių sakmėse dažnai vaizduojamas kaip Dievas senelis, einantis per žmones ir juose besisvečiuojantis, vienu žodžiu, artimas kaimo žmonems, tačiau jis podraug turi daug kuriamosios galios. Pavyzdžiui, Dievui besiprausiant, nukritęs žemėn lašas ir taip atsiranda žmogus arba Dievas užsigauna koją į akmenį ir nuo to laiko akmenys nebeauga. Svečiuodamasis pirkiose Dievas senelis jį priglaudusius ir pavaišinusius žmones dosniai apdovanoja, o šykštuolius baudžia dažnai paversdamas juos į žvėris.

Dimstipatis - lietuvių namų, sodybos, taip pat ugnies dievas. Jam aukojama norint apsaugoti namus nuo ugnies.

Dirvolika (Dirvolira) - javų dievas, kuriam aukojamas paršas, tikintis geresnio derliaus

Drebkulys - drebėjimo dievas

Dvargantis - dievas, saugantis lietuvių sodybą, kiemą, gal ir kaimą.

Ėratinis, Ėraitis, Ėraičių dievas - globoja ėriukus.

Ežerinis - ežero (ežerų) dievas, tikriausiai gyvenantis kiekviename ežere.

Ežiagulis - ne visiškai aiškus dievas, šaltiniuose siejamas su mirusiaisiais, tačiau tikriausiai šitaip įvardijimas pats mirusysis

Gabija - ugnies Deivė, dar įvardijima kaip Pelengabija, Matergabija ir pan., namų židinio globėja. Sūkurėlis arba Svastika - kryžma su užlenktais galais, tai išplėtotas ugnies ženklas. V. Tumėnas mano, jog “baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu, jo žmona Laima. Svastika - vienas iš dažnaiusiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, jos tapomos ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Margučių raštuose svastikos aptinkamos kaip stambūs, savarankiški, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami margučio šonuose, taip pat deriniuose su kitais statiškais bei dinamiškais ženklais. Svastikos dinamiškumą vaizdingai nusako liaudiškas jos pavadinimas “sūkurėlis”.

Gabjauja - globoja nuimtus javus, kluonus.

Gaila - nakties dvasia, sapne kankinanti žmones ir gyvulius.

Ganiklis - ganiavos Dievas.

Gardaitis - vėjų, liūties, audros Dievas, jūreivių globėjas. (Šiaurys, Peitvis, Rytvėjis, Vakarinis)

Giltinė - mirties deivė, numarinanti žmones, Laimos sesuo.

Girstis, Giraitis - miško (giraitės) dievas.

Gyvatė, Žaltys - namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybės. Gyvybės, energijos ir nemirtingumo simboliai. S - simbolizuoja žaltį arba gyvatę.

Gondas, Gonda - mergelių garbinamas dievas, galima šeimyninių santykių bei saiko globojimo f-ja, tačiau greičiausiai jis globoja seksualinius santykius, vestuvių dievas, prieš vestuves jam melsdavosi merginos.

Gulbidievas - gulbių Dievas, žmones sauganti dvasia

Javinė - javų deivė

Jėvulis - ievų deivė

Jagaubis - kalvių žaizdro ugnies dievas, padedantis kalvystėje.

Karorius - arklių ir karo dievas.

Karvaitis - dievas, globojantis veršelius.

Kelio dievas, Kelių dievas - globojo kelius, vieškelius, takelius, jo būdavo prašoma, kad kelionė pasisektų laimingai, nuo namų iki namų.

Kerpyčius - miško dievas, kartu su Medeina ir Ragaina (Ragana) globojantis mišką. Tikėtina, jog kartu su Šilinyčiu buvęs leituvių statybos dievas.

Kirnis - vyšnių Dievas, tai vyšnių medžio dievas.

Kolera - lietuvių tautosakoje Maro palydovė, epideminės ligos deivė.

Kovas - trečiasis mėnesis, karo ir jėgos Dievas.

Krugis - kalvių dievas, kalvystės globėjas.

Krukis, Kriukis, Kiaulių Kriukis - paršų ir kiaulių dievas, bet ne paršelių.

Krūminė, Krūminė Pradžių Varpų - lietuvių javų dievybė (deivė).

Laima, Laimė - lietuvių mitinė būtybė, lemianti žmonių likimą jiems gimstant, globojanti gimdyves, moterų globėja, sergėdavusi jas visą gyvenimą, prižiūrėjo gimdyves, globojo naujagimius, jų sveikatą ir likimą. Globoja Žemės vaisius. Laimės, geros lemties, palaimos deivė.

Laima - Dalia - gėrybių gausintoja arba mažintoja. Gyviai - antelė, gulbė, avinukas. Visa žinanti gimimo, likimo Deivė. Jos medis - liepa, paukščiai - gegutė, vanagas. Ji verpėja, audėja ir siuvėja, taip pat gadintoja ir nukirpėja. Žmogaus gyvenimas verpiamas kaip siūlas. Vienas iš Laimos simbolių - varpstelis, prieverpstė. Eglutė - Deivės Laimos ornamentas “laumės šluotelė”.

Laukpatis, Lauksargis - dirbamų laukų ir gyvulių globėjas, lauko dievas, jam meldžiamasi, einant sėti ar arti, jis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimių (lietaus, krušos).

Laumė - Laimai giminiška Deivė, antgamtiška darbininkė, teisingumo įsikūnijimas, duodanti ir atimanti gėrybes, vaisingumą, nešanti mirtį, stebuklingo gražumo Deivė, lietuvių mitologijoje deivė kadaise nublokšta į žemę; folklore savita būtybė, pasirodanti tamsoje, susijusi su vandeniu, ežerais, upėmis, ypač darbšti, verpia, audžia skalbiasi. Jos dovanoti rietimai niekad nesibaigia. Domisi kūdikiais, gali juos sukeisti ir t.t.

Lazdona - globojo lazdynus.

Lėta - laisvės deivė

Lietuvonis, Lytuvonis - tai dievas, teikiantis lietų.

Lyginčius - teisės ir sandoros dievas

Magyla - lietuvių mirties deivė, Giltinės tarnaitė

Maras - lietuvių tautosakoje - maro epidemijos sukėlėjas, kartais įgaunantis savarankiško dievo statusą.

Medeina - lietuvių miško deivė, medžioklės globėja. Buvo tarp svarbiausių lietuvių oficialiojo panteono dievų kaip vienintelė deivė, jai aukojo Mindaugas.

Mėletėlė - dažų bei spalvų deivė.

Mėnulis, Mėnuo - nakties šviesos Dievas, karys, kunigaikštis, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius, laikmečio valdytojas.

Milda - meilės ir piršlybų deivė.

Nijolė - požemio deivė, Pokliaus žmona.

Pajauta - sudievinta asmenybė, legendinio Lietuvos kunigaikščio Kerniaus duktė, Kukovaičio motina

Pergrubijus - prūsų pavasario ir augmenijos dievas, priskiriamas ir lietuviams. Dar vadinamas gėlių ir visokių žolių dievu, garbinamu per Jorę.

Pergubrius - globojo laukų darbus.

Perkūnas - Gedimino laikais buvo kunigaikščio ir jo karių Dievas. Jis kartais įsivaizduojamas kaip žmogus ugniniais (raudonais) drabužiais, raudonais (rudais) plaukais ir barzda; su strėlėmis, kovos kirviu ar net kalaviju rankoje. O kartais tiesiog sakoma, kad “Perkūnas esąs kunigaikštis su ugniniu kalaviju, ir kai su tuo kalaviju pašvytruojąs, tada žaibuoja”. Perkūno medžiai - ąžuolas, šermukšnis. Lietuvių griaustinio, žaibo ir audros dievas, dangaus, dievų ir žemės karalius, gamtos valdovas, karių Dievas, kovojantis su mitine būtybe Velniu, laiduojantis vaisingumą, teikiantis lietų. Jo vardu atžvilgiu galiojo tam tikras tabu. Vadintas: Brazdeikiu, Dunduliu, Gramaliu, Griaustiniu, Pakalbildžiu, Poškuliu, Tarškuliu, Trinkučiu arba paprasčiausiai Dievaičiu.

Pilvytis, Pilnytis - lietuviams priskiriamas prūsų turto ir pertekliaus dievas.

Pizius - jam aukoja jaunuoliai, ruošdamiesi nuotaką lydėti pas jaunąjį (merginos tuo metu aukoja Gondui). Atrodo, jog jis globoja seksualinius santykius.

Poklius, Pikulis - pragaro Dievas, pikto įkūnijimas.

Polengabija - ugnies dievybė. dvejinasji su Gabija

Praamžis, Praamžius, Prakorimas - seniausias ir aukščiausias lietuvių Dievas, amžinas Dievas, Dievas senelis, Dievų ir žmonių pasaulio pradininkas, kuriam aukojami balti kaplūnai (romyti gaidžiai), ne pjaunant, bet užmušant lazdomis.

Praurimė - šventosios ugnies deivė, jai aukojo Birutė Palangoje iki pat mirties, tos šventyklos neleido nugriauti net kryžiuočiai.

Ragainė, Ragana - miškų Deivė, miško gilumos ir tamsos deivė, piktoji burtininkė.

Ragutis - midaus darytojų, bartininkų, aludarių, degtrinės varytojų dievas, garbinamas puotautojų.

Raitininkas - karo Dievas.

Ratainyčia - arklių dievybė.

Raugų Žemėpatis - raugo dievas.

Rungis - malūnininkų dievas.

Saulė - šviesos, šilumos ir gyvybės davėja. Ji gimsta žeimą ir toliau auga, bręsta visą metų ratą, kol vėl grįžta žiema. Saulė - tai dukrelė, bet ir močiutė. Kalėdų dainose pasirodo elnias devyniaragis kaip nauja Saulė, ištirpdanti ledus. Dainuojama apie kalvelius, kalančius arba liejančius “aukso kupką” (taurę, puodelį). Saulė, jos šviesa ar aukso spalvos substancija, pasklidusi žmonių pasaulyje, - tai mūsų folkloro aukso rasa, indai ir t.t. Saulės ženklai Lietuvoje yra vieni seniausių - tai lygūs arba ornamentuoti skritinėliai, gintaro ir kt. amuletai, taip pat spinduliuoti apskritimai arba rombai. Žalvario amžiuje pasirodė saulinės apvalios segės ir įvijiniai smeigtai. Saulę galėjo reikšti ir įvairaus pavidalo svastikos. Saulė - šešiakampė segmentinė žvaigždė - labai populiari laidies mene (architektūroje, prieverpstėse, paminkluose ir t.t.). Ji galėjo būti ir Perkūno simbolis. Roželė - Saulės ir pasaulio medžio ženklas mūsų juostose bei audiniuose. Tautosakoje dažnai minima, tačiau jai didesnė reikšmė teikta valstiečių tikėjime, ypač piemenėlių maldelėse. Latviai Saulei teikė didesnę religinę reikšmę nei lietuviai. Dangaus ir šviesos Deivė, gėrio ir gyvybės Dievybė.

Skalsa - gausumo, palaimos, pilnatvės deivė

Slogutis - tautosakoje sloginanti dvasia.

Srutis - dažų dievas, minimas kartu su Mėletėle.

Sutvaras - galvijų bandos dievas

Šeimės dievas - šeimos dievas globėjas

Šventpaukštinis - paukščių, tiek naminių, tiek laukinių globėjas.

Teliavelis - vadinamas kalviu galiūnu milžinu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų. Tai veiklus, turintis kultūrinio didvyrio požymių dievas, artimas Velniui ar Velinui.

Upinė, Upyna, Upa - upių, šaltinių, vandenų dievybė.

Upinis (dievas) - tekančių vandenų globėjas, kuriam aukojami balti paršeliai idant vanduo būtų skaidrus.

Užpelenė - viena iš namų ugnies deivių, tikriausiai globojusi kampą tarip židinio ir sienos.

Vaižgantas - linų ir kanapių globėjas, gimstantis ir mirštantis Dievas, augmenijos atsinaujinimo galia.

Valgina (Valginė)
- tai deivė, globojanti naminius gyvulius jų tuklumo bei tinkamumo žmonių maistui atžvilgiu, nulemianti gyvulių pašaro skalsumą.

Vėjopatis - vėjo dievas, dažniausiai garbinamas žvejų.

Velinas - požemio Dievas, mirusiųjų grlobėjas.

Veliona - amžinybės, amžinos vilties, būsimo pomirtinio gyvenimo Deivė, Veliuonoje buvo didžiausia Lietuvoje šventykla, dabar ant jos bažnyčia, globojo Gediminas, atstatė Kęstutis

Žemėpatis, Žemininkas - Žemynos brolis, žemės, derliaus, namų dievas, sodybos bei vietovės Dievas, jam skirta rudens šventė. Kiekvienas ūkininkas turi savo Žemėpatį, globojantį ūkį ir namus. Jam ir jo seseriai Žemynai buvo dėkojama už gerą derlių.

Žemyna, Žemynėlė -tai Žemė Motina, žemės derlingumo deivė, avų deivė, gėlių davėja, Žemėpačio sesuo, jos dėka žemė yra vaisinga, Mirusiųjų Motina. Rombas - su ataugom ir be jų - reiškia Žemę, Motiną - Žemę, augmeniją, moteriškąjį pradą, Deivę Žemyną. Jis susijęs su derlingumo magija. Ženklas žinomas jau prieš keletą tūkstančių metų. Rombų juosta reiškia žemės derlingumą, gyvybės medį. Dantytas rombas - Saulė ir obelis, obuolys, j

Žiburinis - vienas kraupiausių lietuvių sakmių personažų, kurį vien pamatęs žmogus iš išgąsčio gali mirti. Atrodo kaip griaučiai su liepsnele viduje (širdies vietoje)

Žvorūna, Žvorūnė, Žvėrinė - laukinių žvėrių globėja, siejama su Vakarine žvaigžde, mišką, žvėris bei medžioklę globojanti deivė.


Surinko Vytautas Michelkevičius ir Giedrius Zybertas pagal: Lietuvių religija ir mitologija // Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vaga, 1999
G. Beresnevičius. Dausos. Gimtinė ir Taura, 1990
G. Beresnevičius. Baltų religinės reformos. Taura, 1995
N. Vėlius. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1996
N. Vėlius. Lietuvių mitologija. 1, 2 tomai.Mintis, Vilnius, 1997

Rodyk draugams

Komentarai (41)

  1. Arvena:

    Šauniai padirbėjai:) Beveik mini enciklopedija;)

  2. LostAngels:

    nu sakes.. tokiu zodziu net negirdejus.. bet geriausias tai "pizius" :DDD

  3. Clara:

    Na ir tau neprosal butu isimiegoti…..(:

  4. keista21:

    cia enciklopedija ar ka….

  5. kristina:

    ne nu tu pavarei su tuo pizium:DDD

    ydomu kaip turejo atrodyt apeigos, atba aukos jam….:DDDD

  6. zagironas:

    Yooo aciu labai tiem kurie cia tuos dievus surase!!! isgelbejo mane!! Aciu ziaurei!

  7. Anonimas:

    sustraij:D

  8. Anonimas:

    sakyciau, ilgai sedejai, kol is knygos nusirasinejai ;)

    Bet geriau parasytum issamiai apie viena koki reta dieva…Nes kai reikia referatui- niu niekur nesurast reikiamu dievu!!!!

    Vien tik tie zymiausi.O jau apie kokia medeina tai pora sakiniu ir viskas :(

    blin…

  9. Anonymous:

    kl kur radai ta dieva piziu sakes kai zvengas ima is tokio dievo

  10. Anonymous:

    keliu dievas buvo vardu Pushinis

  11. viktorija:

    labai gerai paaiskinta. labai padejo arant namu darbus.:)

  12. liuksas:

    pizius tai geras net labai:DDDDDDDDDDDDDD

  13. liuksas:

    man taip atrodo kad neturi ka veikti namie

  14. liuksas:

    galejai iskar apie visus pasaulio dievus rasyt.galetum sedeti ilgai ir nobodziai:DDDDDDDD

  15. mokine:

    labai gerai. galesiu istorijos namu darbus padaryt. aciukas

  16. Jalaa.:

    Pizius xDDD

  17. neblogas bet man nepatinka!!!!!!!!!!!!!!!!!!

  18. bet gerai istorijos namu darbams!@!@#$@#!$!@$#$^$&&%%^&*#!$~~#

  19. Arvydas:

    labai padejo istorijos namu darbus padariti

  20. gabriele:

    graziai aprasyta

  21. Arūnas:

    Pats geriausias dievas - Pisius.

  22. marija:

    visai nieko tik man istorijos reikia :D

  23. Mokinėlė:

    Žiauriai gerai istorijos nd padarysiu ;DDDDD

  24. Ieva:

    Dėkui, labai labai labai labai labai labai labai labai labai padėjai :)))))))))))))))))))))

  25. Lukas:

    ziaurei aciu ir as gerai istorija padarysiu:DxD

  26. geriausias bibiu dievas

  27. matas:

    joooo gerai cia apie tuos dievus =0

  28. matas:

    mane mokytojas pagirssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss!

  29. greta:

    nu sakesssss. 96 dievai… man nd visus nupiest, aprasyt, sukurt eilerastcius 3 apie dievus, parasyt laiskus… nu zodziu nesitikejau daugiau 20. sakes….. uzsiknisiu tarp popieriaus kol parasysiu. laime laikas 1 menesis. uzjauciu tuos kurie prades daryt likus 1 dienai. o tokiu visada buna… ŠAKĖSSSSS

  30. cia tai geras !

  31. augustas:

    labiausiai patiko PIZIUS:)

  32. bbd man nd baltu dievus ismokt nx o ce ju bbz kiek yra

  33. Pizius nu geras :DDDDDDDDDDDDDDD

  34. tomas:

    prastai

  35. Golfux911:

    Pizius - daz gud

  36. Puft:

    Reiketu pridurti, kad Pizius buvo meiles deives Mildos sunus :)

  37. Paulius Švykas:

    Pizius keistas dievas . Bent 1na gera savybe turi kad toui bus garsenybe :XD :D :) ir idomu ka jam aukojo tikriausiai penius :D Aciu kas sita beveik enciklopedija parase isgelbejo mane is 2joto is namu istorijos darbu :D

  38. Paulius:

    Man irgi reikia apie istorijos baltu dievus :D nu jo cia tai daug yra reikias daug darbo :D
    PIZIUS dieve klaupiuosi tau ummmmmmmmmmmmmmmmmmm :D
    aciu!!!!!!!:)

Rašyti komentarą